stogo_siltinimo_darbai_3svarainisbaigsvarainisbaig2

Daugiabučių namų renovacija Kaune per pastaruosius dvejus metus – nuo 2013 iki 2015 – vyko lėtokai, tačiau šiuo metu Kauno miesto gyventojai gyventojai jau pritarė 193 investicijų planams ir vykdys būstų renovaciją.

Būsto savininkai gali pasirinkti, ar įgyvendinti namo atnaujinimo projektą pagal Vyriausybės patvirtintą programą, ar pagal ją atitinkančias savivaldybių programas, t.y. galimas atnaujinimas daugiabučių namų administratorių ar bendrijų pirmininkų iniciatyva arba atnaujinimas savivaldybių iniciatyva.

Nepriklausomai nuo to, kurį variantą būsto savininkai pasirinks, tačiau projekto planavime ir jo įgyvendinimo eigoje visuomet kyla du aktualūs klausimai, kurie neduoda gyventojams ramybės – tai kaina ir kokybė.

Kokybė ir nedidelė kaina – suderinama

Daugiabučio namo bendruomenės apsisprendimas dėl daugiabučio namo renovacijos, jos masto, renovavimo būdų ir laukiamo rezultato yra pradinis žingsnis projekto įgyvendinimo link.

Žinoma, viena iš pagrindinių paskatų bendrijos nariams priimti sprendimą renovuoti savo gyvenamą daugiabutį yra sumažėsiančios šildymo išlaidos dėl padidėjusio daugiabučio energinio efektyvumo. Tačiau tai ne vienintelė renovacijos nauda. Renovuojamo namo butų kainos pardavimo atveju, taip pat taps daug konkurencingesnės ne tik dėl sumažėjusių energijos kaštų, geresnės pastatų akustinės ir priešgaisrinės apsaugos, sustabdytos sienų erozijos, tačiau ir dėl atkurtos pastato fizinės būklės, geros fasado estetinės išvaizdos, pailgėjusio namo eksploatacinio laiko ir pan. Dar vienas labai svarbus veiksnys planuojant daugiabučio namo renovaciją  yra asmeninė finansinė padėtis. Dauguma gyventojų nėra linkę išlaidauti planuodami būsto renovaciją, būtent todėl kokybė ir nedidelė kaina išlieka didžiausiu gyventojų, planuojančių daugiabučių atnaujinimą, prioritetu.

„Prieš priimant sprendimą renovuoti būstą, reikėtų įvertinti kokius darbus galima atlikti dabar, o kokius atidėti vėlesniam laikui, tik tuomet galima konkrečiai planuoti, kokiomis apimtimis galėtų būti vykdoma renovacija“ – teigia statybinės įmonės UAB „Vykelida“ direktorius Vytas Samsonas. Vienas iš pasirinkimo variantų gyventojams būtų atlikti dalinę daugiabučio renovaciją, į kurią įeitų stogo šiltinimas, naujos dangos ar naujo šlaitinio stogo įrengimas ir perdangos po vėdinama šlaitinio stogo pastoge šiltinimas, fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą ir nuogrindos sutvarkymą, langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus, esamos balkonų konstrukcijos sustiprinimas, atliktas laiptinių remontas. Toks daugiabučio namo atnaujinimas gyventojams padėtų sutaupyti iki 30% energijos ir atsipirktų per 10 metų, tačiau kaina būtų net iki 50 proc. mažesnė negu atliekant pilną daugiabučio renovaciją su visos šildymo ir karšto vandens sistemos keitimu,  ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų įrengimu, balkonų įstiklinimu, liftų atnaujinimu, rūsio perdangos šiltinimu, kitų pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (nuotekų sistemos, elektros instaliacijos, priešgaisrinės saugos įrenginių, geriamojo vandens vamzdynų) pertvarkymu.

Standartinės energiją taupančios priemonės yra sienų ir stogo šiltinimas, langų pakeitimas ir šildymo sistemos atnaujinimas. Tokiu atveju rangos darbų kaina siekia 100-115 eurų už kvadratinį metrą, atskaičius 40 proc. valstybės paramos (Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, 2015 m.). Numatant papildomas priemones, kaina gali išaugti iki 175-200 eurų už kvadratinį metrą. Tačiau, įvertinus tai, kad didžiausi šilumos energijos nuostoliai pastate patiriami pro sienas (apie 35% šilumos), langus (apie 37% šilumos), stogą (apie 15% šilumos) ir rūsio perdangą (apie 13% šilumos) (AB „Kauno energija“ duomenimis), galima drąsiai teigti, kad net ir dalinė daugiabučio namo renovacija (fasado, stogo apšiltinimas ir langų pakeitimas) turės didžiulį efektą būsto energinio efektyvumo padidėjimui.

Fasado šiltinimas – efektyvi šilumos taupymo priemonė

Daugeliui žmonių, planuojančių būsto renovaciją, kyla klausimas dėl fasado šiltinimo – gal neverta investuoti į sienų apšiltinimą, o tik pakeisti senas inžinerines sistemas? Jie labai klysta. Fasado šiltinimas duoda daugiausiai naudos, nes seni daugiabučiai daugiausiai šilumos praleidžia būtent per sienas. Senų pastatų išorinių sienų šiluminė varža yra apie 1m2K/W. Pagal dabartinius norminius reikalavimus statybai, kurie galioja nuo 2005 m., minimali norminė sienų šiluminė varža turi siekti 5m2K/W, būtent todėl namo fasado apšiltinimas yra viena pagrindinių šilumos taupymo priemonių. Netaikant jos renovuoti kitas pastato dalis nėra prasmės. Taigi fasado šiltinimas yra pirminis ir svarbiausias renovacijos aspektas ir jis negali būti pakeistas jokiomis kitomis priemonėmis.

Efektyviausias šiltinimo būdas yra iš išorės, kai polistireninis putplastis padengiamas kompozicine tinkuojamąja sistema. Šis būdas yra patikimas ir patikrintas moksliniais tyrimais bei taikomas visame pasaulyje. Daugelyje kitų Europos šalių apie 80 procentų daugiabučių namų šiltinama polistireniniu putplasčiu. Toks šiltinimo būdas yra ilgaamžis ir dvigubai pigesnis už šiltinimą ventiliuojamomis sistemomis, kai izoliacija metaliniame karkase yra uždengiama apdailos plokštėmis. O ar fasado apšiltinimas neįtakos pelėsio atsiradimo? – pagalvos ne vienas. Nuogąstavimai dėl pelėsių, kurie neva pradeda veistis, nes namas nebegali „kvėpuoti“ pro sienas, nėra pagrįsti. Ši problema susijusi su vėdinimo sistema. Atlikus būsto renovaciją, aišku, jis tampa sandaresnis, todėl ypatingą dėmesį gyventojai turėtų  skirti vėdinimui, kokybiškų langų su ventiliacinėmis angomis įsigijimui.

Būsto atnaujinimo finansavimo galimybės

Be abejo, gyventojai planuojantys savo būsto renovaciją turėtų pasidomėti ir kokią dalį atnaujinimo (modernizavimo) darbų jiems padengtų valstybė. Lėšos daugiabučiams namams atnaujinti yra skiriamos iš trijų šaltinių. Tai – Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, valstybės lėšos ir gyventojų lėšos. Nuo 2015 m. spalio 1 dienos įsigaliojus naujai tvarkai valstybė galėtų dengti dalį kai kurių būsto atnaujinimo (modernizavimo) išlaidų, kaip antai, 50 proc. namo atnaujinimo projekto parengimo išlaidų, tačiau ne daugiau nei 5 proc. statybos rangos darbų kainos su PVM; 50 proc. statybos techninės priežiūros išlaidų, tačiau ne daugiau nei 2 proc. statybos rangos darbų kainos su PVM; 50 proc. faktinių projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų ir kt. Tačiau, pažymėtina, tai, kad valstybė dengia ne daugiau kaip 5 proc. Statybos rangos darbų kainos, todėl nemaža dalis investicijų liekia gyventojams.

 

Būstą atnaujinusiems gyventojams valstybė gali kompensuoti 15 proc. investicijų, tenkančių LR Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms, jei taupoma 20 proc. energijos sąnaudų šildymui ir iki 100 proc. išlaidų, patirtų rengiant būtinus dokumentus, jeigu pagal įgyvendintas priemones bus pasiekta ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos bus sumažintos ne mažiau 20 proc. lyginant su sąnaudomis iki projekto įgyvendinimo. Šios išlaidos būtų kompensuojamos tik įgyvendinus projektą.

 

Kokiam laikotarpiui ir kokio dydžio paskolas imti, spręndžia patys gyventojai. Ilgalaikės paskolos daugiabučiams atnaujinti išduodamos su ne didesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis ir nesikeičia visą paskolos grąžinimo laikotarpį, kuris gali siekti iki 20 metų. Iki šiol gyventojams tekdavo mokėti 5 – 12 proc. palūkanas, taigi dabartinės sąlygos yra kur kas palankesnės. Tačiau, būsto savininkams nutarusiems atnaujinti (modernizuoti) daugiabutį pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą paskolos imti nebūtina, jeigu jie turi pakankamai savo lėšų, o tai įmanoma padaryti sutaupant daug administracinių išlaidų, statybos techninės preižiūros išlaidų ir tiesiogiai samdant statybinę įmonę daugiabučio namo modernizavimo projekto parengimui ir jo įgyvendinimui.

Daugiabučio namo renovacija – misija įmanoma!

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) atliko tyrimą ir palygino investiciniuose planuose numatytas kainas  ir realiąsias. Tyrimo metu buvo vertinami pagrindinių renovacijos metu įgyvendinamų priemonių – cokolio šiltinimo, tinkuojamo ir vėdinamo fasadų sienų bei sutapdinto stogo šiltinimo – įkainiai. Visų šių priemonių planuotos ir „realios“ kainos skiriasi penktadaliu. Būtent todėl, planuojant daugiabučio namo renovaciją pirmiausiai reikėtų pasidomėti statybinių įmonių siūlomų paslaugų kainomis, kurios, tikėtina, gerokai skirsis nuo numatytų ES struktūrinių fondų projektuose.

Nusprendus atlikti daugiabučio namo renovaciją dar vienu iššūkiu tampa renovacijai naudojamų medžiagų pasirinkimas ir įsigijimas prieinamomis kainomis. Medžiagos, naudojamos pastatų apšiltinimui, skiriasi ir savo techninėmis charakteristikomis bei kainomis. Tik specialistai gyventojams gali patarti kokias medžiagas palankiau naudoti, tačiau reikia prisiminti, kad brangiausios medžiagos ne visada tinkamiausios konkrečiu atvjeu, todėl pasirenkant medžiagas yra būtina pasikonsultuoti su šios srities specialistais, kurie gebės tinkamai parinkti tinkamiausias sienų, grindų, stogų, fasadų šiltinimo ir apdailos medžiagas konkrečiam objektui.

Planuojantiems būsto renovaciją gali pagelbėti UAB „Vykelida“ – moderni ir lanksti statybinė bendrovė Lietuvoje, turinti ilgametę patirtį pastatų renovacijos srityje, kuri gali darbą atlikti nepriekaištingai, laiku ir kokybiškai, laikantis visų normatyvų. Įmonė didelį dėmesį skiria modernių statybų technologijų ir novatoriškų sprendimų taikymui kiekviename statybų proceso etape,  užtikrina didelį darbų tempą esant palankioms oro sąlygoms, kokybę, terminų ir susitarimų laikymąsi,  kokybiškų bei sertifikuotų medžiagų naudojimą bei nuolaidas perkamoms medžiagoms.

UAB Vykelida atlieka namo lauko sienų, arba fasado, apšiltinimo-renovavimo darbus:

  • klijavimą (pastolių montavimas; cokolinio profilio montavimas; polistireno klijavimas);
  • armavimą (kampų formavimas; armavimo klijų tepimas ant paruošto pagrindo, tinklelio uždėjimas ir lyginimas);
  • tinkavimą (putplasčio nelygumų šalinimas šveitimo būdu; sienų gruntavimas; dekoratyvinis tinkavimas);
  • dekoratyvinių tinkų tonavimas ir kt.

Pagrindiniai daugiabučio namo renovavimo darbai (fasado, stogo apšiltinimas) atliekami nuo 45 eur už 1 kvadratinį metrą. Tačiau, priklausomai nuo poreikio, renovacija gali būti atliekama ir didesniu mastu (keičiant langus, duris ir pan.), o kaina visada bus pateikiama su papildomomis nuolaidomis. Įvertinus tai, kad gyventojai dar gali gauti valstybės paramą daugiabučio renovavimui, tai būsto energinio efektyvumo gerinimas pasinaudojant UAB „Vykelida“ paslaugomis kainuos sąlyginai nedaug, o renovuoto daugiabučio gyventojai galės džiaugtis puikia atliktų darbų kokybe.

UAB Vykelida